Tag Archives: Moksleivių mėgstamiausių grupių ir atlikėjų įvairovė

Ar viską žinote apie roletų gamybą

Ar viską žinote apie roletų gamybą

Roletai Vilniuje: ką būtina žinoti apie pagaminimo laiką?
Vargu, ar patalpą, neturinčią langų, būtų galima pavadinti tinkančią darbui arba poilsiui – juk vaizdas į triukšmingą miesto gatvę ar ramybe alsuojantį mišką, yra tiesiog būtinas. Tačiau tai, kaip patalpai yra reikalingas langas, taip ir tam langui yra būtinas tam tikras priedas: ne tik suteikiantis jaukumo bei estetinę vaizdą patalpai, bet ir galintis patikimai apsaugoti nuo kaitrių saulės spindulių ar aplinkinių žmonių akių. Savaime suprantama, priedai, kurie turėtų šias paskirtis, gali būti labai įvairūs, tačiau ypač populiarus pasirinkimas yra roletai. Šiandien jau yra daug firmų gaminančių bei parduodančių šias detales langams, tačiau mes apsiribosime siauresniu pasirinkimu – roletais Vilniuje ir pasidalinsime informacija, kuri yra susijusi su jų pagaminimo laiko. Ką svarbu žinoti apie šį laiko tarpą? Nuo ko priklauso, per kiek laiko bus
pagaminti roletai Vilniuje?
Visų pirma, kalbant apie roletų įsigijimą Vilniuje, norisi akcentuoti, jog yra dvi galimybės: norintys savo namuose ar biure turėti roletus, gali rinktis jau pagamintus arba juos užsisakyti. Galima išskirti tam tikrus atvejus, kuomet tinka vienas ar kitas variantas: Jei norite, kad roletai Vilniuje jūsų langą papuoštų bei nuo saulės spindulių apsaugotų dar tą pačią dieną, rinkitės jau pagamintus roletus, kuriuos tereikia nusipirkti. Tuo tarpu antras variantas tobulai tinka tiems žmonėms, kurie nori išskirtinių roletų, t.y., tokių , kurie būti pagaminti tik jiems. Kaip jau supratote, tie, kurie pasirinko pirmą variantą, turi tik nuvykti į parduotuvę ir išsirinkti jiems patikusius roletus, tuo tarpu tie, kurie ruošiasi rinktis antrą variantą, turėtų žinoti, nuo ko priklauso šios interjero detalės pagamino laikas.
Gamybos ypatumai
Nors bet kurie roletai yra ta pati prekė, reikia pastebėti, jog tam tikrais atvejais ypač skiriasi roletų gamybos ypatumai, o bene pati svarbiausias skirtumas yra gamybos proceso sudėtingumas. Kuo sudėtingesni procesai vyksta, tuo daugiau laiko reikia prekei pagaminti. Taigi, kuo sudėtingesnis bus roletų gamybos procesas, tuo ilgiau turėsite laukti paruoštos prekės, tinkamos naudoti.
Užsakymų skaičius
Ne ką mažiau reikšmingas yra ir kitas elementas – užsakymų skaičius įmonėje. Natūralu, jog faktas, kad įmonė turi daug užsakymų, šiek tiek įtakoja ir naujų užsakymo realizacijos laiką – kuo užsakymų daugiau, tuoj vėliau bus įvykdyti ir ką tik priimti užsakymai. Na, o koks bus apytikslis užsakymo įvykdymo laikas, apie tai jus informuos užsakymą priėmęs žmogus.

Straipsnis parašytas: 2015-03-03

ŠIUOLAIKINĖ POPULIARIOJI MUZIKA UGDYME

ŠIUOLAIKINĖ POPULIARIOJI MUZIKA UGDYME (25)

Dvidešimt penkta mano darbo dalis yra su išvadomis bei rekomendacijomis.

Išvados ir rekomendacijos

Muzikos stilių apžvalga parodė, kad paskutiniojo XX amžiaus dešimtmečio žmonės klausėsi, suvokė, naudojo ir kūrė visiškai kitokią muziką ir kitaip nei šimtmečio pradžioje arba net viduryje. Deja, šios permainos beveik neatspindėtos bendrojo lavinimo pradinių klasių muzikos mokyme.
– Apžvelgus V. Krakauskaitės ir E. Veličkos muzikos vadovėlius, ugdymo programas, galima teigti, kad abu autoriai, visapusiškai pradinių klasių moksleivį mato išsilavinusį tik liaudies kūrybos dėka. Tuo pačiu, lyg ir pamiršdami, kad šalia liaudies kūrybos egzistuoja ir šiuolaikinė populiarioji muzika, kuri yra turtinga įvairiais muzikiniais stiliais.
– Garsiausių šiuolaikinių muzikinio ugdymo koncepcijų analizė parodė, jog turtinga muzikinė aplinka ir tinkamas muzikinis ugdymas teigiamai veikia ne tik vaiko muzikalumą, bet ir kitas jo intelekto sritis – kalbinius, erdvinius, kinestezinius, socialinius ir net matematinius gebėjimus.
– Apibendrinus tyrimo rezultatus galima teigti, jog moksleivių gyvenime muzika užima svarbią vietą. Požiūris į šiuolaikinę populiariąją muziką yra teigiamas ir tai nepriklauso nei nuo lyties, nei nuo amžiaus. Deja, pradinių klasių mokytojai per muzikos pamokas linkę šiuolaikinę populiariąją muziką naudoti tik epizodiškai, paįvairinimui, o tai susiaurina muzikos, kaip dalyko, ir kaip meno šakos sampratą ir reikšmę. Taigi šiuolaikinė populiarioji muzika yra reikalinga muzikos pamokose.
Baigiamojo darbo autorės nuomone, norint pagerinti esamą padėtį šiuolaikinės populiariosios muzikos naudai, reikėtų sukurti ir išleisti papildomą mokomąją medžiagą apie šiuolaikinę populiariąją muziką kartu su muzikiniais įrašais bei dainų tekstais. Ši priemonė paįvairintų pamoką ir, manytume, sudomintų pradinių klasių moksleivius bei suteiktų vertingų žinių apie įvairius muzikinius stilius bei epochas.

24 dalis.

26 dalis.

Darbas ir jo dalis įkelta: 2015-01-24

Mokytojų apklausos anketų rezultatai

Mokytojų apklausos anketų rezultatai (22)

Štai ir dvidešimt antra mano unikalaus darbo dalis, kurioje aptariau ir išanalizavau mokytojų apklausos rezultatus.

3.2.2 Mokytojų anketų rezultatai

Į pirmą klausimą, kokią muziką dažniausiai klausotės per muzikos pamokas, iš pateiktų mokytojų atsakymų išsiaiškinome, kad dažniausiai yra klausomasi klasikinės muzikos – 33%, 27% atsakė, kad klausosi liaudiškos muzikos, tik 23% respondentų nurodė, kad klausosi per muzikos pamokas šiuolaikinės populiariosios muzikos, 17% mokytojų atsakydami į pirmą klausimą pažymėjo, jog klausosi šiuolaikinę akademinę muziką. Taigi galima pasidžiaugti, kad šiuolaikinę populiariąją muziką mokytojai per muzikos pamokas naudoja bent epizodiškai (12 paveikslas).

12 pav. Kokią muziką mokytojai dažniausiai klausosi per muzikos pamokas (%).

Į klausimą, kokią muziką mėgstate klausytis namuose, 31% – nurodė, kad namuose klausosi popmuziką, 23% – atsakė, kad klausosi klasikinę, 15% – pažymėjo šokių muziką, roką ir džiazą klausosi po 11,5% respondentų ir 8% teigė, kad klausosi liaudiškos muzikos (13 paveikslas).

13 pav. Mokytojų atsakymai, kokią muziką mėgsta klausytis namuose (%).

Trečio klausimo atsakymai rodo, kokios klasėse yra techninės galimybės, kurios padėtų ugdyti pradinių klasių moksleivių muzikinę kultūrą. Taigi 47% – tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, kad klasėje turi magnetofoną, 23% – muzikinį centrą, 18% – radiją ir 12% – patefoną. Galima daryti išvadą, kad šiandien mokyklose vis dar trūksta techninių priemonių, kurių pagalba būtų galima paįvairinti moksleivių veiklą per muzikos pamokas (14 paveikslas).

14 pav. Dažniausiai mokytojų naudojamos techninės priemonės per muzikos pamoką (%).

Didžioji dauguma mokytojų (82%) dažnai su savo mokiniais kalba apie šiuolaikinę muziką, 9% – retai, o likusi dalis mokytojų (t. y. 9%) šiuo klausimu su mokiniais nekalba.
Į klausimą, ar naudojate papildomai šiuolaikinės populiariosios muzikos įrašų muzikos pamokose, 82% – respondentų atsakė teigiamai, labai retai arba nenaudoja 18% mokytojų.
Jei apklausoje dalyvavę mokytojai į penktą klausimą atsakė teigiamai, tolesniame (5*) klausime jie nurodė, konkrečius muzikinius stilius. Taigi labiausiai mokytojai klauso lietuviškos estrados – ją nurodė 24% respondentai, 21% – pažymėjo šokių muziką, 15% – klasikinę, 12% – užsienio šalių estradą ir po 9% teigė, kad klauso džiazą, roką, kantri. (15 paveikslas).

15 pav. Muzikos stilių įvairovė per muzikos pamokas (%).

1 dalis.

21 dalis.

Dar viena darbo dalis patalpinta: 2015-01-24

Mėgstamiausių grupių ir atlikėjų įvairovė moksleivių tarpe

Mėgstamiausių grupių ir atlikėjų įvairovė moksleivių tarpe (21)

Dalinuosi su Jumis jau dvidešimt pirma savo darbo dalimi ir jei seksite nuorodas, susirinksite visą darbą.

6 pav. Moksleivių mėgstamiausių grupių ir atlikėjų įvairovė (%).

Taip pat atlikdami tyrimą siekėme sužinoti, ar pradinių klasių moksleiviai užaugę norėtų būti panašūs į mėgstamus atlikėjus ir kodėl (5 kl.). 45,8% – atsakė teigiamai, motyvuodami, jog būtų įžymūs, gražūs, turėtų daug gerbėjų, keliautų po pasaulį, patinka šokti ir dainuoti; 14,5% – atsakė neigiamai, nurodydami scenos baimę, nemokėjimą dainuoti ar kurti dainų. 39,5% – neturi nuomonės (7 paveikslas).

7 pav. Moksleivių atsakymai, ar jie norėtų būti panašūs į mėgstamus atlikėjus (%).

Anketose mokiniai parašė, kad namuose dažniausiai jie klausosi kokią nori muziką. Tik 24 % respondentų teigė, kad namuose tėvai ar kiti šeimos nariai parenka muziką klausymui. Likusi dalis moksleivių (76%) į šį klausią atsakė neigiamai.
Tolesniu (7 kl.) klausimu siekėme išsiaiškinti, ar respondento tėvai domisi, kokią muziką jis klauso. Tik 51% – atsakė teigiamai, deja, 49% – nurodė, kad tėvai nesidomi. Galima daryti prielaidą, jog jei tėvai nelavina vaikų muzikinio skonio, tai vargu ar vėliau moksleivis pamėgs Nacionalinę filharmoniją ar meniškai vertingą šiuolaikinę populiariąją muziką.
Į klausimą, ar patinka muzikos pamokos, kodėl – 76% mokinių, atsakė teigiamai, motyvuodami tuo, kad patinka muzika, sužino apie ją tai, ko dar nežinojo, lanko muzikos mokyklą, chorą, nori tapti muzikantais, dainininkais. Tačiau 24% – nurodė neigiamą atsakymą, kadangi muzikos pamoka jiems yra neįdomi, reikia rašyti natas, nepatinka groti dūdele, dainuoti, nemėgsta liaudiškų dainų (8 paveikslas).

8 pav. Moksleivių požiūris į muzikos pamokas (%).
72,9% III-IV klasių moksleiviams patinka muzikos kūriniai, kuriuos jie klauso per muzikos pamokas, deja, 27,1% – atsakė neigiamai (9 paveikslas). Šie neigiami atsakymai dar kartą patvirtino, kad mokiniams įdomesnė yra ta muzika, kurios jie negirdi mokykloje per muzikos pamokas.

9 pav. Mokinių požiūris į muzikos pamokoje klausomą muziką (%).

Muzika yra ne tik malonus laisvalaikio leidimo būdas, bet ir efektyvi priemonė skatinanti dirbti našiau ir produktyviau. Esama kitų naudingų šalutinių muzikos efektų – sumažėja nuovargis, įtampa. Muzika vis dažniau medikų, psichologų taikoma kaip terapinė priemonė. Taigi pateikėme moksleiviams klausimą, kam jie klausosi šiuolaikinės populiariosios muzikos. 43% – atsakė, kad atsipalaiduotų, 34% – kad pasidžiaugtų muzika, 23% – kad įgautų energijos. Bendras atsakymų vaizdas pateiktas 10 paveiksle.

10 pav. Atsakymai, kam moksleiviai klausosi šiuolaikinės populiariosios muzikos (%).

Atlikdami tyrimą siekėme sužinoti, ar muzika moksleiviams yra svarbi. Į šį klausimą 41,2% – atsakė, kad labai svarbi, 32,9% – nurodė, kad muzika jiems yra svarbi, 24,7% – teigė, kad nelabai svarbi ir tik 1% – mano, kad nesvarbi (11 paveikslas).

11 pav. Ar muzika mokiniams yra svarbi (%).

1 dalis.

20 dalis.

21 dalis patalpinta: 2015-01-24