Monthly Archives: January 2015

Nemirtingasis Niki Lauda

Niki Lauda sportinės karjeros kelias galėtų būti kvapą gniaužiančio filmo siužetu. Dešimties metų vaikas pirmą kartą sėda prie tėvo automobilio vairo. Lenktynėse pirmą kartą dalyvauja 1968 metais ir, aišku, laimi. Tačiau laimėjimai eilinėse sportinių automobilių varžybose dar neatkelia vartų „pirmosios formulės” lenktynių trasas, kur patekti yra visų kapitalo šalių sportininkų profesionalų svajonė, nes tik čia galima pasiekti šlovės ir pinigų — daug pinigų. Sportiniai rezultatai nesvarbu, nes ne jie, deja, yra „Grand Prix” varžybų tikslas… Keletą metų Lauda siūlė savo paslaugas įvairioms lenktyninių automobilių firmoms. Bet veltui. Niekas nenori rizikuoti ir patikėti milijonus kainuojantį lenktyninį automobilį tegu ir gabiam, bet mažai žinomam lenktynininkui. Pagaliau anglų firmos March vadovai sutiko patikėti Laudai savo lenktyninį automobili. Tačiau… Lauda už tai turi sumokėti 200 000 dolerių įnašą. Iš kur gauti tokią milžinišką sumą? Pasiskolinti? Supirkinėti mašinas?

Bet kas rizikuos tiek daug paskolinti jaunuoliui, kuris rytoj gali žūti lenktynėse? Bet Lauda ir čia, randa. išeitį. Neturėdamas kišenėje nė vieno atliekamo dolerio, jis duoda bankui geriausią- garantiją: apdraudžia savo gyvybę, ir jeigu lenktynių metu žūtų, bankas tuojau atgaus iš draudimo kompanijos visus pinigus. Taip pasiskolinti pinigai išveda Laudą į išsvajotas „Grand Prix” trasas, kuriose jis pasirodė kaip puikus, mirties nebijantis lenktynininkas.

nemirtingasis-nikis-laudaVėliau startuodamas „Ferrari” firmos lenktyniniu automobiliu, Lauda pasiekia visas galimas pergales, nuskina visus „pirmosios formulės” laurus. Du kartus tampa pasaulio čempionu. Nors lenktyniaudavo pabrėžtinai rizikingai, jį lydėjo sėkmė. Bet kartą fortūna nusisuka ir nuo šio bebaimio sportininko. Tai įvyko „Grand Prix” lenktynėse 1976 metų rugpjūtį Niurburgringe vienoje iš sunkiausių ir pavojingiausių trasų. Pašėlusiu greičiu skriejantis „Ferrari” staiga užsiliepsnojo. Niekas neturėjo nė mažiausios vilties, kad Lauda liks gyvas. Tačiau jis išliko, vėl ne kartą rungtyniavo ir dėl to turi būti dėkingas savo varžovui Artūrui Merzarijui, kuris žaibiškai ištraukė Laudą iš liepsnojančio automobilio ir išgelbėjo nuo mirties.

Ta proga prisimintina panaši istorija, nutikusi Olandijos „Grand Prix” lenktynių trasoje. Važiuodamas dideliu greičiu lenktynininkas Rodžeris Viljamsonas įsirėžė automobiliu į apsaugini barjerą, automobilis užsiliepsnojo ir sportininkas žuvo. Niekas iš varžovų, nors buvo arti įvykio vietos, nepadėjo jam išsigauti iš degančio automobilio, nesuteikė jokios pagalbos. Tarp tų, kurie galėjo padėti nelaimės ištiktam ir pasmerktam žūti, buvo ir Lauda… Kai po lenktynių jo paklausė, kodėl nesustabdęs savo automobilio ir nesuteikęs taip reikalingos pagalbos, sėkmės išpaikinta garsenybė ciniškai pareiškė: „Man nemoka už sustojimą, o tik už lenktyniavimą”.

Šaltiniai:

Paslaugos:

ŠIUOLAIKINĖ POPULIARIOJI MUZIKA UGDYME

ŠIUOLAIKINĖ POPULIARIOJI MUZIKA UGDYME (25)

Dvidešimt penkta mano darbo dalis yra su išvadomis bei rekomendacijomis.

Išvados ir rekomendacijos

Muzikos stilių apžvalga parodė, kad paskutiniojo XX amžiaus dešimtmečio žmonės klausėsi, suvokė, naudojo ir kūrė visiškai kitokią muziką ir kitaip nei šimtmečio pradžioje arba net viduryje. Deja, šios permainos beveik neatspindėtos bendrojo lavinimo pradinių klasių muzikos mokyme.
– Apžvelgus V. Krakauskaitės ir E. Veličkos muzikos vadovėlius, ugdymo programas, galima teigti, kad abu autoriai, visapusiškai pradinių klasių moksleivį mato išsilavinusį tik liaudies kūrybos dėka. Tuo pačiu, lyg ir pamiršdami, kad šalia liaudies kūrybos egzistuoja ir šiuolaikinė populiarioji muzika, kuri yra turtinga įvairiais muzikiniais stiliais.
– Garsiausių šiuolaikinių muzikinio ugdymo koncepcijų analizė parodė, jog turtinga muzikinė aplinka ir tinkamas muzikinis ugdymas teigiamai veikia ne tik vaiko muzikalumą, bet ir kitas jo intelekto sritis – kalbinius, erdvinius, kinestezinius, socialinius ir net matematinius gebėjimus.
– Apibendrinus tyrimo rezultatus galima teigti, jog moksleivių gyvenime muzika užima svarbią vietą. Požiūris į šiuolaikinę populiariąją muziką yra teigiamas ir tai nepriklauso nei nuo lyties, nei nuo amžiaus. Deja, pradinių klasių mokytojai per muzikos pamokas linkę šiuolaikinę populiariąją muziką naudoti tik epizodiškai, paįvairinimui, o tai susiaurina muzikos, kaip dalyko, ir kaip meno šakos sampratą ir reikšmę. Taigi šiuolaikinė populiarioji muzika yra reikalinga muzikos pamokose.
Baigiamojo darbo autorės nuomone, norint pagerinti esamą padėtį šiuolaikinės populiariosios muzikos naudai, reikėtų sukurti ir išleisti papildomą mokomąją medžiagą apie šiuolaikinę populiariąją muziką kartu su muzikiniais įrašais bei dainų tekstais. Ši priemonė paįvairintų pamoką ir, manytume, sudomintų pradinių klasių moksleivius bei suteiktų vertingų žinių apie įvairius muzikinius stilius bei epochas.

24 dalis.

26 dalis.

Darbas ir jo dalis įkelta: 2015-01-24

Tyrimo metu gautų rezultatų apibendrinimas

Tyrimo metu gautų rezultatų apibendrinimas (24)

Dvidešimt ketvirta darbo dalis apibendrins gautus rezultatus tyrimo metu ir pateiks Jums susipažinimui.

3.3 Tyrimo rezultatų apibendrinimas

Apibendrinant tyrimo duomenis galima teigti, jog muzika moksleivių gyvenime užima svarbią vietą. Požiūris į šiuolaikinę populiariąją muziką yra teigiamas ir tai nepriklauso nei nuo lyties, nei nuo amžiaus. Mokytojai nurodė, jog šiuolaikinė populiarioji muzika yra reikalinga muzikos pamokose, tačiau klausomos muzikos stilių įvairovė per muzikos pamokas yra gana ribota. Pagrindiniai žanrai yra – klasikiniai kūriniai, liaudiška ir akademinė muzika, jie sudaro 77% visų klausomų kūrinių, taigi galima teigti, kad šiuolaikinei populiariajai muzikai vietos pradinių klasių moksleivių muzikiniame ugdyme skiriama minimaliai.
III-IV klasių moksleivių, dalyvavusių tyrime, atsakymai parodė, kad jie mėgsta klausytis tokių pačių pop muzikos atlikėjų kaip ir paaugliai. Mūsų nuomone, pradinių klasių mokinių muzikinį skonį dar galima paveikti ir juos įmanoma sudominti ir meniškai vertingesne muzika. Tokią išvadą padariau atlikdama praktiką pradinėje mokykloje, stebint mokinių reakcijas, klausantis šiuolaikinės populiariosios muzikos per dailės ir technologijų, muzikos, lietuvių kalbos pamokas.
Taigi kyla poreikis ieškoti būdų, kaip šiuolaikinę populiariąją muziką integruoti į šiandienos muzikos pamoką. Baigiamojo darbo autorės nuomone, norint pagerinti esamą padėtį šiuolaikinės populiariosios muzikos naudai, reikėtų sukurti ir išleisti papildomą mokomąją medžiagą apie šią muziką kartu su muzikiniais įrašais bei dainų tekstais. Juk ne kiekvieną muzikos pamoką mokytojas naudojasi vadovėliu, o ši priemonė paįvairintų pamoką ir, manytume, sudomintų pradinių klasių moksleivius bei suteiktų vertingų žinių apie įvairius muzikinius stilius, epochas, jie sužinotų, kad šiuolaikinė populiarioji muzika – tai ne tik B‘avarija ar Mango grupės, bet kad yra ir kitokių muzikinių kolektyvų.

21 dalis.

23 dalis.

Dalys yra išmėtytos po kelis blogus, todėl sekdami nuorodų ir nukreipimų pagal dalis, lengvai susirinksite visą darbą susipažinimui bei įvertinimui.

Įkelti dalį darbo pavyko: 2015-01-24

Ar reikalinga šiuolaikinė populiarioji muzika, mokytojų nuomonė

Ar reikalinga šiuolaikinė populiarioji muzika, mokytojų nuomonė (23)

Atlikau analizę, ką mano mokytojai apie šiuolaikinę populiariąją muziką, ar ji yra reikalinga, ar ne.

Beveik visų mokytojų (91%) nuomone, šiuolaikinė populiarioji muzika yra reikalinga arba labai reikalinga ir tik 9% – atsakė, kad nelabai reikalinga (16 paveikslas).

16 pav. Mokytojų atsakymai, ar reikalinga šiuolaikinė populiarioji muzika muzikos pamokose (%).
Atliekant tyrimą buvo pasidomėta, pagal kokią muzikinio ugdymo programą dirba respondentas ir kodėl. 73% – nurodė V. Krakauskaitės muzikinio ugdymo programą, todėl, jog šioje programoje daug muzikinio rašto pavyzdžių, kuriuos mokiniai sugeba atlikti, lengvesnė negu E. Veličkos muzikinio ugdymo programa, mažiau pateikiama tarmiškų dainų, kurių pradinių klasių moksleiviai nelabai supranta, klasė turi daugiau minėtos autorės vadovėlių. Beveik visi dirbantys su „Lakštutės“ muzikos vadovėliu nurodė, kad reikėtų dainų natų bei nepatinka dainos raktas ar jo iš viso nenaudoja. 18% – teigė, kad derina jau minėtą muzikinio ugdymo programą su E. Veličkos, 9% – atsakė, kad dirba pagal E. Veličkos programą (mokytojas motyvavo tuo, kad joje yra daugiau laisvės kūrybai). 9% – pažymėjo, kad dirba pagal savo muzikinio ugdymo programą. Kiti pradinių klasių mokytojai nurodė, kad dirba pagal savo arba derina abi programas ir vadovėlius, motyvuodami tuo, kad taip sudaromas didesnis dainų pasirinkimas, vadovėliuose nėra dainų akompanimentų. Procentinė atsakymų išraiška pateikiama 17 paveiksle.

17 pav. Muzikinio ugdymo programų sklaida (%).

Aštunto klausimo atsakymai leido išsiaiškinti, ar vieta, kur yra mokykla turi įtakos mokytojų požiūriui į šiuolaikinę populiariąją muziką. 2 tyrime dalyvavę respondentai dirba mokykloje, kuri yra mieste, 8 – miesto rajone, 1 – kaime. Taigi pagal pateiktus atsakymus į įvairius klausimus, susijusius su šiuolaikine populiariąja muzika, galima teigti, jog vieta, kur yra mokykla visai neįtakoja pradinio ugdymo pedagogų požiūrio į ją.
Devintu klausimu siekėme sužinoti, ar tyrime dalyvavę respondentai lankosi su savo mokiniais koncertuose, kino teatruose, teatruose. Iš vienuolikos apklaustų mokytojų, tik vienas nurodė, kad nesilanko minėtose vietose, motyvuodamas tuo, kad mokinių tėvai neskiria tam lėšų. Likę pradinių klasių mokytojai (10) teigė, kad lankosi nurodytose vietose, nes tai yra įdomu, skatina mokinių norą domėtis naujovėmis, plečia akiratį, lavina moksleivių muzikinį skonį.
Visi tyrime dalyvavę pradinių klasių mokytojai nurodė, kad jų išsilavinimas yra aukštasis.

1 dalis.

22 dalis.

Dvidešimt trečia dalis patalpinta susipažinimui: 2015-01-24

Mokytojų apklausos anketų rezultatai

Mokytojų apklausos anketų rezultatai (22)

Štai ir dvidešimt antra mano unikalaus darbo dalis, kurioje aptariau ir išanalizavau mokytojų apklausos rezultatus.

3.2.2 Mokytojų anketų rezultatai

Į pirmą klausimą, kokią muziką dažniausiai klausotės per muzikos pamokas, iš pateiktų mokytojų atsakymų išsiaiškinome, kad dažniausiai yra klausomasi klasikinės muzikos – 33%, 27% atsakė, kad klausosi liaudiškos muzikos, tik 23% respondentų nurodė, kad klausosi per muzikos pamokas šiuolaikinės populiariosios muzikos, 17% mokytojų atsakydami į pirmą klausimą pažymėjo, jog klausosi šiuolaikinę akademinę muziką. Taigi galima pasidžiaugti, kad šiuolaikinę populiariąją muziką mokytojai per muzikos pamokas naudoja bent epizodiškai (12 paveikslas).

12 pav. Kokią muziką mokytojai dažniausiai klausosi per muzikos pamokas (%).

Į klausimą, kokią muziką mėgstate klausytis namuose, 31% – nurodė, kad namuose klausosi popmuziką, 23% – atsakė, kad klausosi klasikinę, 15% – pažymėjo šokių muziką, roką ir džiazą klausosi po 11,5% respondentų ir 8% teigė, kad klausosi liaudiškos muzikos (13 paveikslas).

13 pav. Mokytojų atsakymai, kokią muziką mėgsta klausytis namuose (%).

Trečio klausimo atsakymai rodo, kokios klasėse yra techninės galimybės, kurios padėtų ugdyti pradinių klasių moksleivių muzikinę kultūrą. Taigi 47% – tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, kad klasėje turi magnetofoną, 23% – muzikinį centrą, 18% – radiją ir 12% – patefoną. Galima daryti išvadą, kad šiandien mokyklose vis dar trūksta techninių priemonių, kurių pagalba būtų galima paįvairinti moksleivių veiklą per muzikos pamokas (14 paveikslas).

14 pav. Dažniausiai mokytojų naudojamos techninės priemonės per muzikos pamoką (%).

Didžioji dauguma mokytojų (82%) dažnai su savo mokiniais kalba apie šiuolaikinę muziką, 9% – retai, o likusi dalis mokytojų (t. y. 9%) šiuo klausimu su mokiniais nekalba.
Į klausimą, ar naudojate papildomai šiuolaikinės populiariosios muzikos įrašų muzikos pamokose, 82% – respondentų atsakė teigiamai, labai retai arba nenaudoja 18% mokytojų.
Jei apklausoje dalyvavę mokytojai į penktą klausimą atsakė teigiamai, tolesniame (5*) klausime jie nurodė, konkrečius muzikinius stilius. Taigi labiausiai mokytojai klauso lietuviškos estrados – ją nurodė 24% respondentai, 21% – pažymėjo šokių muziką, 15% – klasikinę, 12% – užsienio šalių estradą ir po 9% teigė, kad klauso džiazą, roką, kantri. (15 paveikslas).

15 pav. Muzikos stilių įvairovė per muzikos pamokas (%).

1 dalis.

21 dalis.

Dar viena darbo dalis patalpinta: 2015-01-24

Mėgstamiausių grupių ir atlikėjų įvairovė moksleivių tarpe

Mėgstamiausių grupių ir atlikėjų įvairovė moksleivių tarpe (21)

Dalinuosi su Jumis jau dvidešimt pirma savo darbo dalimi ir jei seksite nuorodas, susirinksite visą darbą.

6 pav. Moksleivių mėgstamiausių grupių ir atlikėjų įvairovė (%).

Taip pat atlikdami tyrimą siekėme sužinoti, ar pradinių klasių moksleiviai užaugę norėtų būti panašūs į mėgstamus atlikėjus ir kodėl (5 kl.). 45,8% – atsakė teigiamai, motyvuodami, jog būtų įžymūs, gražūs, turėtų daug gerbėjų, keliautų po pasaulį, patinka šokti ir dainuoti; 14,5% – atsakė neigiamai, nurodydami scenos baimę, nemokėjimą dainuoti ar kurti dainų. 39,5% – neturi nuomonės (7 paveikslas).

7 pav. Moksleivių atsakymai, ar jie norėtų būti panašūs į mėgstamus atlikėjus (%).

Anketose mokiniai parašė, kad namuose dažniausiai jie klausosi kokią nori muziką. Tik 24 % respondentų teigė, kad namuose tėvai ar kiti šeimos nariai parenka muziką klausymui. Likusi dalis moksleivių (76%) į šį klausią atsakė neigiamai.
Tolesniu (7 kl.) klausimu siekėme išsiaiškinti, ar respondento tėvai domisi, kokią muziką jis klauso. Tik 51% – atsakė teigiamai, deja, 49% – nurodė, kad tėvai nesidomi. Galima daryti prielaidą, jog jei tėvai nelavina vaikų muzikinio skonio, tai vargu ar vėliau moksleivis pamėgs Nacionalinę filharmoniją ar meniškai vertingą šiuolaikinę populiariąją muziką.
Į klausimą, ar patinka muzikos pamokos, kodėl – 76% mokinių, atsakė teigiamai, motyvuodami tuo, kad patinka muzika, sužino apie ją tai, ko dar nežinojo, lanko muzikos mokyklą, chorą, nori tapti muzikantais, dainininkais. Tačiau 24% – nurodė neigiamą atsakymą, kadangi muzikos pamoka jiems yra neįdomi, reikia rašyti natas, nepatinka groti dūdele, dainuoti, nemėgsta liaudiškų dainų (8 paveikslas).

8 pav. Moksleivių požiūris į muzikos pamokas (%).
72,9% III-IV klasių moksleiviams patinka muzikos kūriniai, kuriuos jie klauso per muzikos pamokas, deja, 27,1% – atsakė neigiamai (9 paveikslas). Šie neigiami atsakymai dar kartą patvirtino, kad mokiniams įdomesnė yra ta muzika, kurios jie negirdi mokykloje per muzikos pamokas.

9 pav. Mokinių požiūris į muzikos pamokoje klausomą muziką (%).

Muzika yra ne tik malonus laisvalaikio leidimo būdas, bet ir efektyvi priemonė skatinanti dirbti našiau ir produktyviau. Esama kitų naudingų šalutinių muzikos efektų – sumažėja nuovargis, įtampa. Muzika vis dažniau medikų, psichologų taikoma kaip terapinė priemonė. Taigi pateikėme moksleiviams klausimą, kam jie klausosi šiuolaikinės populiariosios muzikos. 43% – atsakė, kad atsipalaiduotų, 34% – kad pasidžiaugtų muzika, 23% – kad įgautų energijos. Bendras atsakymų vaizdas pateiktas 10 paveiksle.

10 pav. Atsakymai, kam moksleiviai klausosi šiuolaikinės populiariosios muzikos (%).

Atlikdami tyrimą siekėme sužinoti, ar muzika moksleiviams yra svarbi. Į šį klausimą 41,2% – atsakė, kad labai svarbi, 32,9% – nurodė, kad muzika jiems yra svarbi, 24,7% – teigė, kad nelabai svarbi ir tik 1% – mano, kad nesvarbi (11 paveikslas).

11 pav. Ar muzika mokiniams yra svarbi (%).

1 dalis.

20 dalis.

21 dalis patalpinta: 2015-01-24